Elektroninė mitologija
Bet vis dar besisukančiam diske
Sugriovė įsitikinimus, kad tai garsai
Užgimę iš provincijos, iš kaimo
Užkaborio ramiame užpečky,
Ten kur nėr kitų, jaunų,
Greta rakandų vertų tik muziejaus dulkių.
Ta melodija  idealia nata
Kaleno ritmą achromatinėm
Natom ir pagal jas trypė
Raitydama judesius nepažįstama pora.
Ką jie jautė ir ką matė?
Gal negirdėjo nieko toj
Mirguliuojančioj virpesių mozaikoj,
Tik savo mintijimus, regėjo vienas kito
Siluetus išnyrančius sekundę kitą
Iš prieblandos apsiaustų kedenimo,
Bėgančių švieselių karuselėj ar
Stroboskopo praplėštoj kiaurymėj?
Bet jau nurimo ritmas, ištirpo garsas
Ir šokis baigėsi paskutine rimstančia gaida.
Atgijo ramios lempos ir kažkas suprato balsiai
Jog dainos baigėsi diske.