„Aš išeinu į dykumą“.
Pasakiau sau,
Kabutėse įrėminau,
Žodžius lyg skalbinius
Ant nematomos išgyvenimų
Virvutės
Sukabinau.
Baltus, kvepiančius nauja diena,
Tačiau nebekvepiančius manimi.
„Aš išeinu į dykumą“.
Vienatvės celę,
Abejingumo seseriją.
Virvutėmis
Nebesusiriša sena malda.
Lyg neregiui vaivorykštę
Ant juodo lapo nutapyti,
Lyg kristų šakomis į viršų,
Bet vis žemyn
Laukinės obelys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-11-15 08:50:58
Labai metaforiškai perteiktos mintis, pavydžiu tau idėjų :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-10-13 14:51:42
Skamba risliai, pagavo:))) Apie jausma ir minti- nesakysiu nieko. Suprantama, priimtina...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-10 00:15:41
...jausmingas ir skaudus...
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-10-09 22:14:05
Įtikinamai...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-09 18:57:22
O man patiko :) nes ryški ir išjausta ta dykuma vienatvių.
Anonimas
Sukurta: 2007-10-09 16:54:47
toks įspūdis, kad jausmas ne jaučiamas, o tiesiog aprašinėjamas. kitaip tariant - sugalvojau gerą frazę, padarykime iš jos eilėraštį. tiek, kad šia fraze jau nuo beketo laikų nieko nebenustebinsi.
jei pirma dalį dar galima išgelbėti (ištrynus pirmas dvi eilutes ir suteikus visam tam idėją), tai antroji - visai beviltiška, pilna banalybių ir nieko nesakančių štampų.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-10-09 16:05:43
Patiko eiliukas.
"Baltus, kvepiančius nauja diena,
Tačiau nebekvepiančius manimi." - aiškiai apibūdinta; abejingumo seserija - logiškas tęsinys. Nematoma išgyvenimų virvutė ir vėl virvutė... Čia gal buvo galima ką sugalvoti ir kitaip.
Žodžiu, įdomus.