Tu gali mušt sekundes
tarp nieko ar pirštų
nurimstančių muzikoj
o gal jos tyloj

vis ilgiau vis giliau
los atodūsis bespalvio
sekundinio monstro nasruos.

Visos kalbos ir dainos
nušluotos per aslą
kai tyčia nugriuvęs
susikvieti savo draugus -
alkoholikai laiko jau tapot.

Kažkuris bus išdaužęs
minutinius butelius -
dūsta nuo stygų tylos
vakuuminiam patamsy.

Kažkuris vėl paspringo klavišais
išsiardęs delčios pianiną

o tu vis dar guli apsimetęs
jog garbini puspilnį mėnesio butelį
kabantį vos kiek aukščio tavo stygos burnos

ir meluoji meluoji man laiką
laikrodžių šukėm išvijęs draugus
iš savęs ir namų.

Vis ilgiau ir giliau
ištiksėtos sekundės
stoja laikdrodžio kuopon.
Užrašai antspauduoji:
taip nuvargusi pauzė ateina.