Nutilusio aido garsuos aš dainuoju medžiodamas lietų,
O tarp medžių linguoja aušra, ir į kitą
Pasaulį mus lydi svajonės, bet lieka
Tik delfinų šnabždėjimas rytą.
Surakintomis frazėmis žaidžia
Spektro spalvos ir žodžiai keli.
Aš nenoriu įskaudinti snaigę,
Nes be jos – trys pasauliai tušti.
Juokias rytas pro kambario juostą,
Šypsos saulė, o tu vėl viena.
Pabučiavusi dangų į skruostą,
Išeini. Pasilieka tyla...