Miltas Gardonas tyliai pasitraukė iš apžvalgos posto ir nusileido trapu. Jo nuotaika nebuvo pakili. Du budėjimai be jokių lauktų rezultatų ir užsitarnauto poilsio, o juolab - atostogų. Tarnyba Gareltaime* - pats klaikiausias košmaras, kokį tik galėjo susapnuoti Gardonas. Tačiau tai nebuvo sapnas. Miltas, penktasis regionierius, visiškai nesapnavo. Jis iš tiesų tarnavo teritorijoje, apie kurią per labai trumpą laiką spėjo pasklisti šitiek gandų. Regionierius, pagalvojo leisdamasis žemyn, jei būtų užsiėmęs metraštininko karjiera, jau seniai būtų susikrovęs visai neblogą kapitalą ir nesitrynęs atokioje šalies provincijoje. Tačiau dabar laiką ir visas viltis ryja negailestingoji tarnyba. Kareivis, dažnai dūsavo, kai niekas to  nematė, ir apgailestavo, kad laiku nepasirinko tarnystės oro laivyne, kur nors Altaidijoje** arba Prehente***. Net Kohilarmas****, tas niūrus kalnų kraštas šiaurės vakaruose, būtų buvusi kur kas jaukesnė vieta  nei  šis  sumautas rūstus Evrėjos užkampis.
Barake, kaip visada, jį pasitiko budintis Afondyzas. Tai buvo toks keistas juodaodis, kuris padauginęs dažnokai  vapa apie visuotinę negrų lygybę su geltonaisiais bei evrėjiečiais. Šį kartą  jaunesnysis  seržantas, beje, niekada taip ir nepakilęs aukščiau šio laipsnio, prašneko visai ne apie rasines problemas:
-Mili, ei Mili,  ar jau pašildei Jarošui vietą?
-Ko gero, jau spėjo ataušti, - pajuokavo pavargęs regionierius. - Tenepamiršta Jarošas pasiimti pagalvės.
Taip pasakęs, jaunuolis nebekreipdamas dėmesio  į  eliu atsiduodantį  seržantą, užkopė laiptais į medinę pašiūrę. Ten, tiesiog ant grindų,  miegojo penktoji dalinio regionierių kuopa. Čia, kažkur tamsoje, knarkė ir tas skitas Jarošas, kuris jau seniai turėjo budėti bokštelyje, o ne sapnuoti kažkelintą sapną. Miltas už vis labiau nemėgo tokių tipų, per kurių žioplumą ir nedisciplinuotumą dažniausiai kliūdavo ne kam kitam, o jam…
-Kelkis, sapniau!
Skitų kareivukas lyg įkirptas pašoko iš kieto migio.
-Skubėk, po velnių, į postą!
Jaunasis regionierius lyg patrakęs netrukus nusirito laiptais į užduoties vietą. Gardonas, susiradęs laisvą vietą miegui, netrukus nusivilko savo uniformą ir šią  pasvėrė ant plastikinės gembės, pritvirtintos ant bambukinės sienos.
Buvo lygiai ketvirta valanda ryto. Tačiau, nors Milas ir buvo labai išvargintas naktinio budėjimo, ilgai neužmigo. Į galvą lindo įkyrios mintys, dažniausiai apie paskutinius teritorijos įvykius: dingusius kareivius ir paslaptingai išgaravusią techniką. Per ištisus mėnesius niekas neaptiko nė vieno  kaltininko, kurį būtų galima teisėtai ir pagrįstai apkaltinti sabotažu ar tarnyste, tarkim,  Rumvegams***** arba  Variagams******. O per Milo  budėjimus lyg  tyčia nieko nenutikdavo, juolab, kad už vertingus duomenis, išaiškinant paslaptis, pažadėti nemaži apdovanojimai. Per pačių įvykių įkarštį  Gardonas vis kur nors būdavo kitur arba paprasčiausiai  miegodavo. Akis pramerkdavo tuomet, kai visa bazė diskutuodavo kas galėtų būti dėl visko kaltas, kodėl taip atsitiko ir panašiai. Žinoma, regionierius visiškai nebuvo panašus į aistringą nuotykių ieškotoją, o juolab -  drąsų pirmosios linijos kovotoją. Tai buvo  žmogus, labiau mėgstąs saugų, bet įvairų gyvenimą. Ši teritorija  tikrai nešykštėjo  įvykių, tačiau visiškai nebuvo saugi. Net pati bazė… Gal būt netgi priešingai. Dažniausiai būtent čia kas nors įvykdavo. Netgi labai  baisaus…
Penktasis regionierius užsnūdo likus valandai iki septynių. Jį,  kaip ir daugelį kitų, pažadino spiegianti pavojaus sirena.
\"Kas tai? Tikras pavojus ar tik eiliniai apmokymai?!\" -nieko nesuprasdamas Miltas pašoko iš šilto guolio ir nieko kitų nebeklausdamas nusileido laiptais į aikštę. Ten būriavosi tik kuopos, kurioje tarnavo Gardonas, nariai ir keletas niūrių puskarininkių kurie įnirtingai mosikavo lygiai taip pat, kaip tie karštligiški romānai******** visomis galūnėmis ir nepailstančiais liežuviais maldami kuo skubiau pasiruošti karinei parengčiai nieko po to daugiau neaiškindami.
-Kas čia, po velnių,  vyksta?! - suirzęs pasidomavo Miltas vieno kolegos.
-Atrodo, netekome net dviejų kuopų ir dešimties karininkų, jau neskaitant kelių budėjusių regionierių iš kitų grupių.
Taip atsakė ne ką žvalesnis eilinis, bet, matyt, jau spėjęs susiuostyti apie padėtį bazėje. Milas jau suvokė, kad  tokių dalykų šioje bazėje tikrai dar nebuvo. Juk visa kuopa - ne vienas kareivis ir ne viena garu varoma surūdijusi konservinė. Ši diena, dingtelėjo penktajam regionieriui, tikrai kvepia rimtomis permainomis. Ir problemomis. Ta naujiena visai nebepralinksmino jaunojo kariūno. Ši rytinė neganda sukėlė tik Milto nerimą, o ne džiaugsmą.

Bus tęsinys
------------------------------------
Paaiškinimai

* Gareltaimas - karinė bazė aprašomame pasaulyje.
** Altaidija - mūsiškiame pasaulyje - Altajaus kalnai.
*** Prehentas - Kazachstano stepių atitikmuo šiame pasaulyje.
**** Kohilarmas pagal duomenis, matyt, šiuolaikinė Škotija
***** Rumvegai - Rumunijos ir Vengrijos teritorijoje susiformavusi tauta šiame alternatyviame pasaulyje.
****** Variagai - laukiniai šiauriečiai, gyvenantys Skandinavijos pusiasalyje
******* Romānais čia vadinami lotynai arba italai bei gentys įsikūrusios Ispanijoje.