Kūdikystė mažučiais delniukais
Brėžia savo gyvenimo taką,
Šlepsi mažas dailus kamuoliukas
Ir vis šneka ir šneka, ir šneka…

Lango stiklas pirštukų padeliais
Lyg  pėdutėmis nutapinėtas,
Čia kiekvienas močiutės daiktelis
Žingeidžiu žvilgsneliu palydėtas.

Knieti  imti, paliesti, pažinti,
Palaižyti, pagriebus   į saują,
Greitai  jau nemokės apsiginti
Net žema senučiukė  indauja.

Į neramų sapnelį atklysta
Tik barškučiai, lėlytės lyg kruopos,
Ant putnučių skruostukų  pražysta
Šypsenėlės - beraustančios uogos.

Koks trapus kūdikystės ėjimas
Į laimingo  gyvenimo   tąsą,
Koks mąslus sueities išlikimas
Laiko laiptais gyvenimą neša.