Santrauka:

Mano vaizduotėje buvo taip suprantamas tas vystomas naujas laisvos valstybės modelis - pagal idėją visas valdininkijos aparatas turi būti tobulesnis ,nei sovietinės Lietuvos, juk taip gražiai ir daug dainavom...ir aš tikėjau, kad dabar jau tikroji saulė nušvito...tol,kol neatsidūriau su vaikais ledinėje pamiškėje.Kruopiuose savo namus buvome priversti palikti... Ir jei Kauno valdžia būtų bent kiek sąžiningesnė, nebūtų reikėję man ir mano vaikams taip kankintis,žvelgiant į baltas mirtino šalčio akis - aš tą žiemą būčiau praleidus jau nuosavame gražiame naujame name Žaliakalnyje Ryšių 34-36 savo Tėvo žemėje. Dabar, atšilus orams, važiavau į Kauną pažiūtėti, ar savavališkos statybos metalinius garažus jau nukėlė miesto valdžia nuo man grąžintos nuosavybės,kurie sutrukdė statybos darbus. Tais laikais keistai plito labdara, net medikamentinė, iškilo eilė problemų su tais labdaringais medikamentais,veltui aiškinau,kad nevartotų neaprobuotų vaistų.Juos panaudoje, daug žmonių prašė pagalbos,nes vaistai netiko, reikėjo eilę medikamentų patikrinti, pasikonsultuoti su specialistais.