Santrauka:
Skiriu man labai brangiam žmogui... (akrostichas)
Kai dumblas pamaži į dugną sėda,
Ar uždainuoja mėnesienos spinduliai,
Miške toli toli paukštelė gieda
Ir vėl po akimis tie juodi ratilai.
Likimas keliuku nurieda
Ir purvo šokį šoka tau vaikai.
Ūdra vėl ežeru alsuoja,
Kažkur toli ten pasiklydo auskarai,
Šiurkščiu baritonu kažkas užgieda
Taip tykiai tykiai net labiai ramiai...
Ir tu taip švelniai pabučiuoji,
Sapnuok, tik likime draugai....
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Prinzesin
Sukurta: 2007-10-07 20:14:00
Ach.... Ačiū, dirbtinumo, kuriant akrostichus niekaip neišvengsi ;) Jis greičiau fragmentiškas :D
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2007-10-07 18:15:42
labai fajnas į mėgstamiausius
Vartotojas (-a): Prinzesin
Sukurta: 2007-10-07 16:58:10
Ach.... tie "ne ten pavartoti žodžiai" iš tiesų yra pavartoti ten kur reikia... Juose ir slypi esmė.... Šios nuotrupos tėra prisiminimas, kurį tikriausiai greit užmiršiu, bet norėčiau visąlaik jį prisimint ;)
Anonimas
Sukurta: 2007-10-07 14:25:48
mmm.... romantiska :) noreciau ta purvo soki pamatyt :D
Vartotojas (-a): gurgulyte
Sukurta: 2007-10-07 09:25:10
kažko trūksta, ar kažko per daug. lyg "pritemptas" rimas ir ne ten vartojami žodžiai.
tobulėkit :)
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2007-10-07 09:09:45
Geras.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-10-06 23:35:33
mielas... :))
Vartotojas (-a): Prinzesin
Sukurta: 2007-10-06 22:25:36
Mmm..... ;) Ačiū už kritiką.... Kai kuri akrostichą, vienaip ar kitaip tas dirbtinumas išlieka :)
Anonimas
Sukurta: 2007-10-06 22:20:15
ketvirtoje eilutėje sušlubuoja ritmas, juodi ratilai po akimis, be to, nuvartota,
dirbtinokas kūrinys, vertėtų įsijausti į kūrinį, o ne tik surašyti