Santrauka:
Leidžiu sau šnekėt kaip noriu.
Susitikti susitarėm tyliai,
Kol dar rytmetis saulės negėdina,
Kol dar garlaivių pypkės nekyšo
Ir diena paslapčia neatpėdina.
Stebint pilnačiai mes pasirašėme,
Kylant rūkui
Į skaudulio vilą
Dviese vieną raktą suradome.
Paskutinį kartą bučiavomės,
Į skirtingas puses nusisukę,
Atmerktom akim glebėsčiavomės,
Kol pravirkdėme slenkančią upę.
Vieversiai mums sukūrė sonatą
Apie nebylį, šaukiantį kurčią.
Skrenda lėkštės it orlaivių gretos.
Mielas, sakėme – skirsimės taikiai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2005-09-09 22:16:22
Labai įdomus. Gražūs vaizdai ir įvaizdžiai,ypač mintis apie nebylį,šaukiantį kurčią. Antroj,trečioj strofose rimas kiek pakinta,išsiderina iš viso eilėraščio,bet akių nebado :]
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-09-07 11:42:20
ko gero paaugliams čia skirta, nes vaikams per anksti apie tai dar. ;-)
linkiu kūrybinės sėkmės. Lauksime kitų eiliukų ;-)
Anonimas
Sukurta: 2005-09-06 21:58:11
nu sugrįžau, žinok-man liūdna, kad tik susitikot
ir jau ...paskutinis kartas:)))tik tiek:)
:
Sukurta: 2005-09-06 21:07:18
tarkitės per nauja.kad nesiskirt
tada raudos iš džiaugsmo gimtieji kaimai
Anonimas
Sukurta: 2005-09-06 20:11:14
neradau kas kabintų:)) gal dar grįšiu....