Santrauka:

Pagaliau sulaukėme kovo.Nors balti pusnynai dar greit nežadėjo trauktis, tačiau dieną saulutė meiliai šypsodamasi jau brovėsi į šalčio viešpatiją , linksmai tirpindama ledo varveklius.Visi baisiai stebėjosi, jog išlikome gyvi sveiki ir dar mūsų rūsys neprašąlo... Tai stebuklas, o galvojome jau suledėjusius jus visus rasim... Dievas buvo uždėjęs ant jūsų Savo Pirštą , kitaip būti negali - samprotavo artimiausi kaimynai. Neaiškinau nieko, gal taip ir buvo - nesirgome, net per visą žiemą jokia sloga neprikibo, o nuo sėlėnų , ožkos pienelio ir gryno pamiškės oro mano vaikai net atrodė sveikesni už jų ...Plačiai pasklido gandas apie sibirietišką mūsų tvirtybę, net korespondentas po kurio laiko apsilankė, kažkokį straipnelį suraizgė ir mano eilėraščius kelis įdėjo Plungės laikraštyje...