Pagavę vėją sudainavom dainą,
Sugrojom, rankomis į žemę taktą mušdami.
Gitaros stygą pakeitė elektros laidas,
Klavišinius – degtinės buteliai tušti...

Mums nereikėjo pusnuogių šokėjų,
Nes šoko nuogas klevas prie namų langų,
O tūkstantinę minią išprotėjusių gerbėjų
Išmainėm į auksinę šypseną gerų draugų...

Įrašėm studijoj – pasaulio margo vidury,
Kur mūsų klausėsi kalnai betono,
Metalo gatvės, miestai dideli
Po kojom puolė ir lyg vienas plojo.

„Koncertas prie mėlynojo tilto“, -
Vadinosi mūsų daina.
Čia ir juokas, ir ašaros tilpo,
Ir diena, lyg dangus, mėlyna...