Santrauka:
Ruduo, ruduo...
***
Pasineria takas į vėją,
Į laužomas gluosnio rankas--
O debesio akys šiaurėja--
Ir verčia liūdėti kažkas
Su laumžirgių sielomis... Plaukia
Jos tylios virš upės šaltos--
O šilo dejonę nejaukią
Tuoj lapų skeveldros kartos,
Kraujažolių žvaigždės užgesę
Ir mano sapnų vyturys,
Pajutęs ledėjančią rasą,
Virš rudenio ašaros skris--
Pasineria takas į vėją,
Į laužomas gluosnio rankas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-10-04 20:15:42
Taip. Į vėją gali pasinerti...
:-)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-10-04 18:09:09
Nuostabiai vaizdingas rudeninės nuotaikos, to artėjančio nerimo suliejimas su giliu besikeičiančios gamtos pajautimu...
Jausmingai poetiška ir gražu.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-04 15:30:58
Pajutus ledėjančią rasą -
sušilsiu Jūsų eilėmis... :)