tai tik pusligė, šėtone
saldus ilgesys po moteriška berete

septyni šimtai penkiasdešimt
pelenai tarp senų paklodžių
aštuoni šimtai

aneksuotos rankos
į upę
lūpų laivai
į upę
tavo kaulai į pamatus, moterie

tik pusligė, laipsniška pusligė
devyni šimtai
pelenai ištepantys strijas
ir tavo pilvas panašus į geležinkelį

tai tik apatijos palapinė
kai lyja nesupranti kas kiauras
ar tu ar ji
kinrožių sukimo iš klevlapių naktis
tik apatiškas ruduo
įsisukęs į tamstos mirtį

įkaito
kremuojam