Pilkas rūkas
po kaimą vaikšto,
pilka diena,
lyg pelkės drumzlinas
vanduo.
Žiemoti iškeliauja
paukščiai
ir paskutinės gėlės...
Byra jausmai
mano
į pačią širdį.
Kaip smėlis
teka
rytmečio šaltiniuos
tarp medžių:
eglių, gluosnių,
obelų.
Seniai nužydėjusios
plukės
ir gegužraibės,-
gaila...
Seniai nuskambėjusios
dainos
bičių dūzgime.
- - - - -
Kaip medžiai,
vakarui
rankas ištiesę,
nunokę kmynai
pilkumoj
lyg skėčiais
į mano širdį
duria