Santrauka:
Laisvė ledinėje pamiškėje...tarsi baisus sapnas...Buvo apie ką pamąstyti ,naktimis budint prie ugnelės, rusenančios geležinėje krosnelėje.Krimtausi,kad negaliu padėti savo ligoniams,kurie manęs laukia.Tuo metu pasirodžiusi vaistų labdara įnešė tiktą sąmyšį.Prisiminiaiu savo profesorių paskaitas,kad ateina labai pavojinga medicinos era,kai pagaminti nauji medikamentai bus baisesni už peilį. Ir atėjo...Turėjau begalę klausimų į kuriuos galėjo atsakyti tik vienintelė knyga esanti KAUNO MEDICINOS INSTITUTE. Laimei gavau teisę ja naudotis, bet tik vietoje, džiaugiausi sutikus savo profesorius, kurie buvo žymūs specialistai ir tikri DVASIOS ŠVYTURIAI.Labai laukiau, kada baigsis mus įmūrinus į sniego stichiją nepaprastai ilga žiema. Pavasaris jau buvo ne už kalnų, tačiau šalti vėjai vis stipriai kaleno savo lediniais dantimis.
*********
Tarsi sapne laukai aukštai
Tarp suledėjusio peizažo--
Vienatve staugiantys krantai
Tylos ugny rankas sau rąžo--
Tarpeklyje baltam Žinia
Į mūsų šerkšno langą juokias--
Kokia žavi pusnis...ar ne?
Sekundžių varis jau prinokęs...
Ne klausimo srėlė skaudi
Ir ne tas šiaušiąs mišką juokas--
Tik ko saulelė taip graudi
Ir debesis, žemai nušokęs,
Risnojo lyg klastos veidai--
Supurtęs mūsų lauką dingo--
Tu Žemės širdį suradai
Tarp alkanų pusnynų vingio,
Tarsi sapne laukai aukštai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-10-03 20:39:15
Labai išraiškingos, vaizdingos mintys.
Tyras , nuoširdus jausmas su nuoskaudos gaidele.
Gerai skambantis eilėraštis .
Ačiū ,paimsiu jį prisiminimui .
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-03 19:35:32
tarsi sapne tie laukai, kai eilėse gyvena jausmai... :)
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-10-03 16:40:07
be priekaištų rimuoji, puikiai...