Aš dar jums neleisiu išeiti,
Jei Aukščiausio tokia bus valia,
Negalima kūno išrauti,
Kol dar neišaugus Dvasia.

Man įrankius davė ne šiaip sau –
Alpinizmo keistoki kabliai?..
Ištraukti žūtbūt privalau
Viršūnėn gi jus atsargiai.

Prašyčiau nepykti širdy
Už laikiną žvėrišką skausmą,
Klausyk, ar mane dar girdi,
Reanimuojantį žemišką šauksmą?

Malonėkit tiktai nesuklysti –
Aš pincetas Aukščiausiojo rankoj,
Jei tektų lemtingai išslysti –
Vargu, ar kas besugautų.

- - -

Na ką, padariau lyg ir viską,
Ne man juk žinot, kas geriau,
Išblizginti įrankiai tviska –
Auginkite Dvasią sparčiau.