mėgstu vaikščioti naktį
kaip lunatikai vaikšto
ant ribos -
tarp paklodžių
dienos
ir apklotų nakties
ant briaunos

nesupraskite žmonės
kas dainuoja lopšinę
kad jums linki geros
ir laimingos nakties

kas dainuoja lopšinę
tas tik nori dainuot ją
atvažiuoti kas nori
nori laukiamas būt

juk svarbiausiai
kai myli
ta viena paskutinė
ta pirma ir šviesi
palytėta mirties...

paukščiai sklendžia padangėj
ežere plauko žuvys
viename
viename
atspindy
atsispindi pasaulis
proto veidrodžiai žiūri
turi laisvę kiekvienas
ir neturi būties

tikimybėmis braido
aistros norai troškimai
o kai veidrodis proto
ramybe skaidrus

ar važiuoja ar eina
ar klasta ar ramumas

atvažiuoti nespėja -
išsilieja dangus...