aš nusidėjau
s u p l e i š ė j a u
dabar vaikštau tyliai
ir tylutėliai
išverkus didelį bokštą
ant įskilusio kalno

aš prausiu savo
nuo ir dėmes
rudens verksmais
o tu sakai:
nenuplaus
tik įpūsk krislą gyvybės
į šaltinio vandenis
iškvėpsi patapsi
stiklaake žuvim
tada vaikščiosi tyliai
ir tylutėliai
verdama krantus
ant smilgos
gal sutekėsi į kalną
skaisti