į rūką įsisupęs
ąžuolas
bando prisimint
sapnus
kai žemėj
snaudė jaunu
gilės miegu

besiblaškantis
juodvarnis
tarsi poilsiautojas
po jūrą
rūke
žaidžia slėpynių
ieško ir šildosi

paraudusi tarsi
nuo nemigos akis
saulė
tingiai ritinėjasi
horizonte
žadėdama šilumą
rytas

naktis susirenka
ištampytas rūko
paklodes
paslėpdama
savo tingėjimą
ir tylą
į šviesą

lapai krinta
tarsi norėtų greičiau
atvilioti
jau rudenį
mėgstantį švelnų
šiugždėjimą
po kojom

viskas paruošta