Mėtau
Kviečius,
Kas žingsnelį
Po vieną,

Kaip moterys
Senos
Kad ašaras
Mėto,

Kaip mėto
Mergaitės
Po korio
Langelį,

O kuosos
Kas žingsnį
Snapeliais
Juos renka.

Krenta
Kviečiai,
Tarsi dienos
Ant kelio,

Elgetos
Jas
Lyg duonelę
Priglaudžia

Ir žiūri
Į grūdą,
Ten dienos,
Savaitės

Vidur
Kvieteliuko
Lyg kūdikiai
Snaudžia.

Ir elgetai
Liūdna,
Sudrėkusiom
Rankom

Po vieną
Grūdelį
Kas žingsnį
Paleidžia...

Tik meta
Ne smėlin-
Dangun

Ir suspindi
Žvaigždynai
Nauji-
Mano dienos
Už lango.