*

Mylėjo medis žolę,
Po juo ir aplink žydėjo gėlės.
Ingute, dėl tavęs skraidino paukštis plunksną,
Virš debesų kažkas kalbėjo, sakė, kad myliu.
Tikėjo vėjas  pažadu tyliu,
Tau vėjas linkėjo daug bučinių,
O aš saulele tave vadinu,
Aš su ja užmiegu, su ja keliu,
Mums nereikia sniego,
Šaltų širdžių,
Nereikia nei tylos, kurioj jausmai negros.

**
Vienam reikia žodžio švelnaus,
Kitam kąsnio sotaus,
Kitas nori žvaigždžių,
O kitas nori pinigų.
O tau reikia šilumos, kad apkabintų  ir paguostų,
Tau reikia meilės tyros, kad dangus be saulės nepajuostų.
O gal reikia tau manęs?
To vardo?
To žodžio?
Tikrų bučinių?
Lūpų  švelnių?
O gal žodžio myliu?
***
Pastatykim tiltą tarp dviejų krantų,
Sudėkim meilę abiejų širdžių.
Sudėkim tavąją laimę, svajones,
O galbūt ir manas,
Šis tiltas kažkur mus nuves,
Kad poliai nerūdytų giliam vandeny,
Kad niekas nesakytų, kad tiltai laikini.
Sakyki - myliu,
Sakysiu - myliu.
Įdėkim draugystę, ilgesį  abiejų širdžių.
Įdėkim tylą iš lūpų nebylių.
Įdėkim laimės ašarą iš rudų ir mėlynų akių.