Žmonės sako, kad nemielas,
Kad širdies aš neturiu.
Tai kodėl pravirksta siela
Kai suklumpi tu?
Lakštute čiulbėti noriu,
Vyturiu pakilt aukštai.
Laisvės jausmą duosiu
Sielai, kai išdigs sparnai.
Pienės pūkeliu nuskrisiu
Viršum pievų ir miškų.
Ir tegu nesako niekas,
Kad jausmų aš neturiu.
Pėdos dulkė manyje įspausta,
Daug pakelti aš galiu.
Ir nuo svorio nugarą įskaustą,
Svajomis aš gyvenu.
Tu neklauski akmenėlio
Ar lengva yra dalia,
Dieną, naktį mėnesienoj
Būti žvirkelio dvasia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-10-01 19:25:52
Klaidos: išdigs -> išdygs; įskaustą -> įskausta; žvirkelio -> žvyrkelio. Vienur kitur netiksli skyryba. Netikėti akmenėlio norai, jautriai aprašyta kasdienė sunki dalužė...
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-10-01 19:19:52
< Dieną, naktį mėnesienoj
Būti žvirkelio dvasia. > super :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-01 19:09:00
paliečiantis tas "akmenėlio skundas"... Patiko.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-10-01 00:59:17
Toksai liaudiškai šiltas kūrinys. Mažiesiems, atrodo, turėtų būti tinkamas. Va, tik vienoje vietoje truputį ritmas subyra.