Tik kraupu yra nežinoti
Kiek, lyg gyvatės, šliužai,
Moterų
Vogčiomis sėlina
Į tavo lovą
Šiąnakt.

Būdavo:
Ištęstos akimirkos
Veidrodin pražiūrėtos
Ištirpdavo kas rytą.
Sako:
Pasibaigus nakčiai
Galima išvengti
Įtaigios manipuliacijos.
Juk matei:
Žymės skruostuose,
Rankose,
Ypač nervų galūnėlėse.

Nejauku žiūrėti į
Smilkstantį cigarą,
Kai aplink žaibai
Fotografuoja.
Parklumpu.

- Sakyk,
Kai taip šlapia
Ir baisu,
Ar ir man vogčiomis sėlint?




Tylu.