.

Nuo medžių
Gysloti ir žalią
Iškeitę į varį
Byra vyrai,
O tada sukasi.
Sukasi. Imituoja,
Mat, rudenį.

O kai naktis
Plėve aptraukia
Langus, jų akis,
Uždraudžia stebėti
Rudeniškus šokius,
Aš ausį priglaudžiu
Prie juodų stiklo lūpų.

Ir girdisi dar
Vyrų trepsėjimai,
Dungsinti žemė,
Besisukantys vėjai.
Lapų išprotėjimai..............



Baigėsi naktis.
Teliko žemė susivėlus.