rimti poetai sako,
kad galima kabinėtis prie „sielų bendravimo\", \"debesų ir ilgesio\"
bet galima kabinėtis ir prie „eikim pasivaikščioti“ „saulėlydis greitai“ arba
„gal išgerkim ko“
galima kabinėtis prie skausmo ir meilės, o labiausiai
galima prikišti banalumą; yra tik viena problema:
žodžiai ir nuoširdūs jausmai; nuoširdūs jausmai
visada reiškiami nuvalkiotais žodžiais, profai
tai vadina klišėmis, jei vartoji klišes,
suprask, kad poezijoje esi klišas;
kai kurie savo gyvenimą pašvenčia kovai su klišėmis
ir kelia poezijos lygį; jie ilgai prakaituoja,
stengiasi, naudoja žodynus, yra originalūs,
prikrauna daug žodžių, vaizdų, asociacijų, tiek daug,
kad eilėraštis vos paveža, kol patrūksta,
bet eilėraštis su išvarža vertinamas puikiai

iš tikrųjų yra tik viena problema: kasininkės,
verkiančios, nuo pinigų skaičiavimo pajuodusiomis rankomis,
rankomis, su daugybe sidabrinių žiedų ir auskaru nosyje,
paskui jos išvažiuoja,
tačiau be kasininkių dar yra statybininkai, mūsų broliai,
dirbantys šiukšlių fabrike Anglijoje, bedarbiai, valkatos,
verkiantis lopšelinukas, anksti rytą sunkiai atsiplėšiantis nuo mamos,
jis  jaučia: pasaulis yra negailestingas,
reikės priprasti, laikrodžio rodyklės: atgal nesukamos
ir žinojimas: tavęs laukia kelionė
kelionė nepramintu taku