Santrauka:
Vistik džiaugiausi,kad nepaklausiau daugumos vietinių patarimų, kurie sakė nuo žiemos šalčių gintis ,,zemliankoje,, .Kaskitės į žemę, apvėlėnuosite būdelę,bus šilčiau pražiemoti - rudenėjant orui kalbėjo iš kaimyninės gyvenvietės atėję pasižmonėti pas mus kaimiečiai.Baisu buvo šaltis, bet dar daugiau baidė drėgmė ir deguonies trūkumas , kuris labai pavojingas ypač vaikams tokiose sąlygose.
Argi kada nors pagalvojau,kad vietoje išgiedotos laisvės būsim nustumti iki žemliankų gadynės? Sovietiniais metais nebuvome laisvi, bet kaip šešių vaikų motina buvau pagerbta - gavau du motinystės medalius ir eilę privilegijų, o laisvos Lietuvos valstybei teisingumas, motinų,vaikų teisės gal tik popieriuose plaukė. Iki užšąlant, vis važinėdavau į Kauną savo nuosavybės grąžinimo reikalais, teko sutikti daug benamių, apleistų, alkanų, mokyklas nelankančių vaikų, kurie niekam nerūpėjo. Baisu buvo pagalvoti ,koks likimas jų laukia ...
*****
Tapo baltai mano širdį
Ledinis rytas žiemos--
Liūdesį pūgos pagirdė,
Bėgdamos iš sutemos--
Supa šermukšnio uogą
Snaigių rankelės mažos--
Širdį tapykit nuogą
Žemės gimtos miražuos,
Kur pėdos mūsų prasunkę
Gintaro saulę ir akmenį--
Kaip Žemė širdį sunkią
Jūroje sniego atmeni...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-09-29 22:41:47
Ne tik poetiškai labai vaizdinga, bet ir emocionaliai stipru... nes akivaizdžiai tai tikra ir išgyventa.
"Supa šermukšnio uogą
Snaigių rankelės mažos--" Gražiai. Subtilu ir jautru.
Vartotojas (-a): gurgulyte
Sukurta: 2007-09-29 22:11:24
gražus tas liūdesys
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-29 21:56:34
Baltai eilėmis nutapytas liūdesys...