Mes šiandien kalbėsimės lyjant.
Kaip visad tyli. Aš to negirdžiu.
Ant stalo kortas atverstas-
Nebemyliu.
Tu į širdį smūgiuoji.
Daužom šukių šukes.
Vis dar meldžiu, tu jauti-
Aš nebyliai.
Lyg snaudžiant kentėsiu,
Lyg lyjant danguj.
Ne lietūs tai krenta,
Ar sniegas, ar vėjai,
Danguj verkia mano
Basi angelai.
Pirštais per žolę braukiam,
Paliekam
Kiekvienas po brydę.
Ilgai ji dar bus?
Kai skauda, sunkiausia tikėti,
Nors žinom,
Tikėjimas- tuščias. Kai šalta,
Vėlu ir be perstojo lyja.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-09-30 00:22:50
Kai skauda, sunkiausia tikėti, bet netilėti - gražiomis eilėmis išsilieti... Patiko, jausminga. :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-29 23:40:57
lNėra ritmiškumo, ir vaizdas neorganiškai kurtas. Taip sugalvota, nėra išjausta, grynai sugalvotos scenos bet nesulipdytos. Jei korta ant stalo, tai atmosfera viena, o duženos aplinkui atmosfera kita. o lyja trečia. Man jis dar kūrybiniame procese atrodo, ši jūsų darbelis ir ritmika šlubuoja. Tačiau lietus sukurtas, paskutinis posmas įsivažiavęs, o iki paskutinio juodraštis padorus, bet neišieškotas.
:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-29 23:11:40
...labai graži jausminga meilės lyrika...
Vartotojas (-a): Languota_ss
Sukurta: 2007-09-29 22:28:58
jei išverstum žmogų į kitą pusę, tai pamatytum,kad perskaičius šiuos jausmus, kraujas sustoja ir širdis išdžiūna... labai įtikinamai pasakyta
:]
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-29 21:29:22
"Tikėjimas- tuščias. Kai šalta,
Vėlu ir be perstojo lyja." - tai jau tikrai... Ištylėta skausminga tyla kalba...