***

***

Pakilt – nukrist – sparnus ištiest,
Iki saulės debesį lydėt.
Nueit – pareit – grįžti neišdrįst,
Dienos akim sapnus regėt.
Ąžuolo gilės kavą kaist
Ir pavaišyt svajonių pyragu...
Užmigt – nubust – pasaulis mano,
O aš - tik jo maža dalis.
Išmokt – pamiršt – ir nieko nesuprast.
Nepykt – atleist – mylėti viską
Kas nauja, nepatirta ir brangu.
Saulės spinduliu mėnesį paliest.
Ir susapnuot , kad ne tokia žmogaus dalia...
daivulka

2007-09-26 10:06:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-09-26 23:25:52

"Ąžuolo gilės kavą kaist
Ir pavaišyt svajonių pyragu..."

čia gražu kažkaip ir žaisminga.

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-09-26 20:05:20

Nors ir striginėja skaitant, bet visgi man patiko. panašu į nuoširdų proginį palinkėjimą (tik reikia pašlifuoti ir bus liux) :)

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2007-09-26 13:36:04

mintys puikios,pateikimas-ne

Vartotojas (-a): gurgulyte

Sukurta: 2007-09-26 11:03:40

Ir kas brangu nebijot apkabint :)