***
Pakilt – nukrist – sparnus ištiest,
Iki saulės debesį lydėt.
Nueit – pareit – grįžti neišdrįst,
Dienos akim sapnus regėt.
Ąžuolo gilės kavą kaist
Ir pavaišyt svajonių pyragu...
Užmigt – nubust – pasaulis mano,
O aš - tik jo maža dalis.
Išmokt – pamiršt – ir nieko nesuprast.
Nepykt – atleist – mylėti viską
Kas nauja, nepatirta ir brangu.
Saulės spinduliu mėnesį paliest.
Ir susapnuot , kad ne tokia žmogaus dalia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-26 23:25:52
"Ąžuolo gilės kavą kaist
Ir pavaišyt svajonių pyragu..."
čia gražu kažkaip ir žaisminga.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-26 20:05:20
Nors ir striginėja skaitant, bet visgi man patiko. panašu į nuoširdų proginį palinkėjimą (tik reikia pašlifuoti ir bus liux) :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-09-26 13:36:04
mintys puikios,pateikimas-ne
Vartotojas (-a): gurgulyte
Sukurta: 2007-09-26 11:03:40
Ir kas brangu nebijot apkabint :)