Sielos veidrodis

Santrauka:
klausimai, klausimai, klausimai. Minčių peripetijos. Reiškia- dar gyvenu...
... Išklypę ratai šaukiasi
sielos grąžinimo.

Sutrūkinėję siūlai
pina skaistų voratinklį.

Gija nenutrūkstanti
tęsiasi
be atsakymo
šiandien
dar
ir rytoj.

Už migloj pasislėpusios sienos
girdis
raudojimo
protrūkiai,
juokiasi poteriai

kalba

neįvardinto ilgesio-

atsakymo
neturinčiam
klausimui...
radaa

2007-09-25 14:06:39

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2007-10-06 22:27:10

Labai gerai pažįstamas neįvardyto ilgesio jausmas. Ir ta sutrūkinėjusių siūlų voratinklio metafora labai patiko.

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2007-09-27 00:34:23

neretai būna ir raudojimas, ir juokas greta - kodėl taip? - tiesiai atspindimo atsakymo neduodantis klausimas...
tokie jau tie sielų veidrodžiai...

:-)

Vartotojas (-a): Brolis

Sukurta: 2007-09-25 22:28:04

Pojūtis - lyg sėdėčiau vienplaukis vėtroje ant akmens: riba - matosi, mintys - ugnikalniu, siela - nuliūdusi... patiko, labai.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2007-09-25 22:00:17

Gili pajauta, subtilus ieškojimas, ko reikia sielai iš tikrųjų... amžinasis ramybės, tyrumo... harmonijos siekis skausmingų susikaupusių prieštaravimų fone...
Labai graži, lengva tarsi plevenanti išraiška.
Patiko. Pasiimsiu. Ačiū:)

Vartotojas (-a): Vėtra

Sukurta: 2007-09-25 21:52:03

Labai gražu:-)

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2007-09-25 19:53:48

veidrodis sielai....

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2007-09-25 18:57:40

Sutinku su Taurijos ir Medžio vertinimais. Iš sielos gilumos išplaukusios mintys ir jausmai. Turinys atitinka pavadinimą.