Ieškok manęs, paklydęs žemės laike,
Keistoj šaly tarp šiaurės ir pietų.
Lietaus juoku pravirksta baltos pusnys,
Aukštai pakibę virš debesų.
Ieškok, nes laikas greitai bėga
Ir keičia mano vaikiškas mintis.
Kai susitiks vėl mūsų aklos akys,
Stovėsim lietui lyjant lyg svetimi .
Ir veltui mes dangstysime nuogumą,
Širdis vis tiek kvailai tiksės, tiksės...
Iekok manęs, paklydęs žemės laike, -
Aš stoviu tarp šiaurės ir pietų .
Keistoj šaly, kur debesys pravirksta
Keistu, šlapiu lietaus juoku,
Tu tyliai prisiglaudęs pasakei man:
- Radau tave, paklydęs žemės laike.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-09-24 09:56:50
pritariu pirmam dearnio komentarui - neįmantru ir tradiciška - reikėtų ieškoti subtilių atitikmenų
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-09-23 23:04:31
Pavadinimas puikus, gera ir kūrinio pabaiga. Įtikinanti.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-09-23 22:04:32
Daug jausmo, todėl kūrinį norisi perekelti į jausmų skyrelį. Eksperimento čia neaptikau: viskas tradiciška, neįmantru.