Smulkučiai lietaus lašeliai. Jie nesutrikdo žmonių srauto iš  „Akropolio“ ir į jį. Sulyti žmonių veidai. Aš vis galvoju : kodėl mes tokie pilki? Gal todėl, kad dažnai lyja? Tu taip pat apsivilkęs juodu bliuzonu, bet jis tau savotiškai tinka, pabrėžia aukštą ir liekną, lyg jauno ąžuolo figūrą. Mes skubame prie tavo mašinos. Nors mėgstu lietų, bet šiandien nenorėčiau atrodyti panaši į šlapią vištą, nes esu su tavimi. Staiga sustoji.„Žiūrėk, vaivorykštė“ – rodai man ir nufotografuoji ją savo mobiliu telefonu. Kaip puiku, kad į tą mažytį technikos stebuklą gali sutalpinti visą akimirką. O kur man išsaugoti meilę tau?