Santrauka:
Kartais suvokiu savo darbų nebrandumą šalia brandžių ir gilių tvarinių.
Nesu tiktai ties kryžkele žymeklis -
Ir atspirties riba dar nebuvau aky –
Aš tik maža beveislio gyvio sėkla -
Nedidelė pradžia giliam tavy.
Kol kas sukniubusi prie pilko kryžiaus -
Sau gėrio bemaldaujanti kasryt –
Vis dar tyra ir vis dar neišdygus -
Nesubrandintu kevalu, matyt.
Netrypk piktai, bešokdamas lezginką –
Man kartais skauda iš vidaus žvynai –
O šokti tau ties kryžkele netinka –
Suplyš nerangūs kailių marškiniai.
Nesu nė adata tuos marškinius adyti –
Net nebuvau siuvimo pavyzdys-
Esu tik sėkla, nupirkta už dyką –
Nežinanti, ar kada nors sudygs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-21 09:28:42
Skaudūs jausmai, lyg eilės žaizdom kalbėtų...
jautru, gilu, nuoširdu, išgyventa. Gal visgi į kategoriją - jausmai?
Anonimas
Sukurta: 2007-09-21 00:18:24
patraukė. tokiu savotišku žvilgsniu iš vidaus: žvynai iš vidaus skauda. pirmos dvi strofos patraukė labiausiai. paskui eiliaus sandara kiek supaprastėja.