Duok lašą meilės ir vilties:
Aš atsiteisiu tuo pačiu.
Ir iš nakties letargo miego
Vaikelio balsą aš girdžiu...
Aukoj Tau savo ateitį nešu...
Duok šansą man sugrįžti,
Aš tokią viltį duosiu Tau.
Ir iš mirties nagų išplėšus sūnų,
Vaikelio balsą aš girdžiu...
Aukoj atgimę mes abu...
Dangus dabar tegu pamato
Akis skausmingas tų valandų.
Ir motinos vaikų lai nepraranda.
Vaikelio balsą aš girdžiu...
Aukoj laiminga aš esu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-09-21 00:03:45
nemaža egoizmo gaidelė - reikalauti nuoširdžių dalykų - kvaila ir beprasmiška,
o reikalauti galimybės grįžti - neapgalvota, tai pasiekiama kitais būdais.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-20 22:24:36
o jė, kaip galim būt laimingu aukoje?.. panegirika.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-20 20:51:35
Jautru ir jausminga. man patiko... ir daugtaškiai tinka: jie kaip atodūsis, kaip tolyn ir gilyn bėganti mintis...