žaliuot pavargę mano medžiai...
...žaliuot pavargę
mano medžiai,
aš atėjau pas jus –
numeskime lapus
ir patylėkime,
apnuoginę vienatvę,
rudens lietuj
užmiršdami metus - - -
prabėgo laikas,
slenkant kasdienybei,
siekimai, ilgesys
nevirto miražu –
mes paprasčiausiai
kelyje pavargom
ir dangstėm šitai
pilku neigimu - - -
gal aš nesupratau
nei jūsų, nei praeivių,
minioj vis klaidžiojau,
prarasdamas jausmus,
bet, mano medžiai,
pakalbėkim –
- - - sunku statyt
tikėjimui namus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-19 23:48:37
...labai jausmingas ir gražus... poetiškas sugrįžmas į gamtą - pas medžius, atveriant širdį...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-19 14:22:16
"...sunku statyt tikėjimui namus..." - tai jau tikrai.
patiko. :)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2007-09-19 13:29:13
Jau vien pavadinimas geras...
Gal pamatą tikėjimui sunkiausia lieti - toliau statosi lengviau:)
Anonimas
Sukurta: 2007-09-19 11:54:54
gražus darbas, nors mane retai traukia eiliuoti tekstai,
bet šitas man patiko, nes rimas nelabai jautės, viskas labiau koncentruotą
į turinį o ne į rimą.
o turinys tikrai prasmingas ir gilus
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-09-19 11:23:18
Trijų strofų ketureiliai gražiai suskaidyti į aštuoneilius... Tačiau esmė ne formoje, o mintijime. O jis gilus ir vaizdingas, mielas širdžiai ir dvasiai.
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-09-19 11:15:19
Labai savas. Ačiū:-)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-09-19 10:34:48
Bėgančio Laiko prasmingumas per labai gražiai savitai išryškintą žmogaus ir medžio sąsają filosofiniu atžvilgiu.
Sklandus. Malonus skaityti ir mąstyti :)
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-09-19 10:25:14
Puikios eilės, artimos. Priglausiu.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-09-19 10:15:45
Taip, čia TIKRA lyrika.