žaliuot pavargę mano medžiai...

...žaliuot pavargę
mano medžiai,
aš atėjau pas jus –
numeskime lapus
ir patylėkime,
apnuoginę vienatvę,
rudens lietuj
užmiršdami metus - - -

prabėgo laikas,
slenkant kasdienybei,
siekimai, ilgesys
nevirto miražu –
mes paprasčiausiai
kelyje pavargom
ir dangstėm šitai
pilku neigimu - - -

gal aš nesupratau
nei jūsų, nei praeivių,
minioj vis klaidžiojau,
prarasdamas jausmus,
bet, mano medžiai,
pakalbėkim –

- - - sunku statyt
tikėjimui namus...
st_a_s

2007-09-19 10:14:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-09-19 23:48:37

...labai jausmingas ir gražus... poetiškas sugrįžmas į gamtą - pas medžius, atveriant širdį...

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-09-19 14:22:16

"...sunku statyt tikėjimui namus..." - tai jau tikrai.
patiko. :)

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2007-09-19 13:29:13

Jau vien pavadinimas geras...

Gal pamatą tikėjimui sunkiausia lieti - toliau statosi lengviau:)

Anonimas

Sukurta: 2007-09-19 11:54:54

gražus darbas, nors mane retai traukia eiliuoti tekstai,
bet šitas man patiko, nes rimas nelabai jautės, viskas labiau koncentruotą
į turinį o ne į rimą.
o turinys tikrai prasmingas ir gilus

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2007-09-19 11:23:18

Trijų strofų ketureiliai gražiai suskaidyti į aštuoneilius... Tačiau esmė ne formoje, o mintijime. O jis gilus ir vaizdingas, mielas širdžiai ir dvasiai.

Vartotojas (-a): Vėtra

Sukurta: 2007-09-19 11:15:19

Labai savas. Ačiū:-)

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2007-09-19 10:34:48

Bėgančio Laiko prasmingumas per labai gražiai savitai išryškintą žmogaus ir medžio sąsają filosofiniu atžvilgiu.
Sklandus. Malonus skaityti ir mąstyti :)

Vartotojas (-a): Brolis

Sukurta: 2007-09-19 10:25:14

Puikios eilės, artimos. Priglausiu.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2007-09-19 10:15:45

Taip, čia TIKRA lyrika.