Santrauka:
Tikrai be kalnų būtumėm neišgyvenę...Tokiai šaltai žiemai nesiruošėm, teisybę sakant mes jokiai žiemai pasiruošti neturėjom galimybių.Gerai,kad rudenį, nusipirkus jautienos taukų, prisilydžiau kibirus lajaus šunų šėrimui.Miltų - daržovių košė su lajumi yra geras maistas kalnų aviganiams.Geresnio nieko jie tuose kalnuose negauna,nebent tik besilaukiančiom vaikų pieno šlakelis įpilamas, tačiau atrodo tikrai neblogiau,nei išpuosėlėti miesto šunys ant pavadėlių.Tai, kai mus prispaudė šalčiai ir pusnys užplaukė virš būsto , beliko beveik tik tas šuniškas maisto davinys.
Tikra laimė buvo tos pamirštos ir vėl atrastos Kalnų gėrybės.Sklido ten gandai,kad Lietuvoje labai žiaurus klimatas, tai mus parengė tie kalniečiai kaip į Sibirą.Net gabalinio cukraus ir visokių pridžiovintų žolių arbatai nepamiršo įdėti.Bet tie kailiai ir kupranugarių vilna buvo tiesiog stebuklas .Rudenį suspėjau nupirkti visiems veltinius, tai sibirietiškai apsitaisę, suledėjusios Lietuvos laukymėn nuspirti ,pasijutome visai neblogai.
***********
Nakties spindėjime ugnies tiek snaigių
Iš lėto leidžiasi ant vienumos salų--
Ateisi, jei sapnų rasa ateisi... jeigu--
Nubrisim žiedlapių pusnynais be kelių,
Kur meilės upės edelveisais bėga,
Kalnai išdidūs ten tarp debesų--
Per žvaigždėmis nusėtą geismo sniegą,
Žaibų praeiti tiltais nebaisu--
Ir nieks jau nebaisu po šalčio šito--
Svajonių sielą nurengė nuogai,
Po nuosprendžio mirties Tėvynėj parašyto--
Štai... vien tik godūs tiesiasi nagai
Pro laisvės nuaustąją trapią aureolę
Iš mūs išniekintų svajonių ir dalių--
Pusnynai, lango šukėje supuolę,
Pragydo vieversiu - ir aš dainuot galiu
Su vėjais, vėjais vienumų sugeltais,
Su staugančių vilkų šešėliais miškuose,
Su vėtroje ledėjančiaisiais keltais,
Nes aš baltų kalnų jau tik dvasia
Šiame nakties spindėjime...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-09-19 10:49:24
pakeliantis virš vienumų, šešėlių, ledėjimų...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-18 20:32:38
Šių eilių spindėjime - spindi nakties spindėjimas, nors ir skausmingas...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-09-18 19:45:00
Didingų kalnų grožis, jų dvasia, suteikusi nusiraminimą po aitrių nusivylimų ir geliančių išgyvenimų... tarsi paguoda...suteikusi stiprybės tuomet
...ir dabar, palikusi nuostabiai išreikštus prisiminimus.
Visada žaviuosi.
Ačiū Jums.
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-09-18 19:14:08
Taip sklandžiai, kad priminė klasiką.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-18 19:03:37
Ačiū už apsilankymą, mielas Sodininke, ir už bičiulišką patarimą - jis man patiko,atsisakau žodžio šiame, taigi dabar t.b. Nakties spindėjime ugnies tiek snaigių /LABAI PRAŠAU MODERATORIUS PATAISYTI/dėkoju.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-09-18 18:51:37
Kai skaitant kūrinį kyla įvairios asociacijos su realaus gyvenimo tikrove, vadinasi, autorius ne šiap sau padebesiais lekiodamas jį rašė. Jei kartais skaitytojo asociacijos ne visada sutampa su autoriaus užkoduotomis ar atviriau "pasufleruotomis", kūrinys vis tiek padėjo lavinti skaitytojo vaizduotę, meninį skonį ir plėsti jo akiratį. Šis jausmingas ir giliaprasmis eilėraštis būtent toks ir yra. Net išjungęs kompiuterį, kurį laiką lieki jo traukos lauke.
Tik pirmosios strofos pirmoje eilutėje, kad būtų išlaikyta ritmika su kitomis strofomis, ar nereikėtų atsisakyti arba žodžio ŠIAME, arba UGNIES? NAKTIES SPINDĖJIME UGNIES TIEK SNAIGIŲ; ŠIAME NAKTIES SPINDĖJIME TIEK SNAIGIŲ. Tai tik bičiuliška, neįpareigojanti pastabėlė. Viską lemia ŠVENTA autoriaus valia. Sėkmės :)
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-09-18 18:29:28
kažkas skaudaus ir apvilto, bet... nepamirštamo, brangaus.gražiai nuskambėjo - "šiame nakties spindėjime..."
Vartotojas (-a): genys
Sukurta: 2007-09-18 17:01:44
Taip išties jausmingas, na, toks subtiliai išreikštas jausmas slypi eilutėse. Jauku.