Gerai, kad tik "segodnia nevernus"... "dorogaja" vieną dieną podoždiot... :)

Žinai, šiaip tai slidžiai parašytas, gali vartyti kaip nori:
Ištikimybė, savo laisva valia, pasirinktam subjektui, yra iki tiek aukšta ir meilė iki tiek stipri, kad duoda tai jėgos nujauti mirtį ir noras atsisveikinti; o kita vertus, viskas tas pats, tačiau meilės subjektas tampa objektu - tai kažkokia idėja, ir prieš išeinant žinant tai vis tik noras atsisveikinti gražiai.; tai gi labai slidžiai parašytas, jautriai ir gudriai, plius ir jaudinančiai - TUO ĮDOMUS; tai gi kalbu apie mintis. O čia esmėje mintys.


Šiandieną saulė prarasta - ji nepakilo -
už horizontų pasiliko ten
kurie priklauso horizontams prarastiems laike.

Ji liko horizontuose kurie seniai jau buvo pasimetę
kiekvieną rytą bėgu ten, skubu,
Kur pasimetusius, visai kaip prarastus - sušaudo.

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
brangioji, miela mano
šiandieną aš žinau - nebesugrįšiu jau.

šiandieną būsiu jau tarp tų,
kurie priklauso pasimetusiems ir būsiu prarastu laiku
vis bėgime jo nepaleisti - laiko pasimetusio...


/Taip supratau;/

Aš dar suprantu:) Paskutinės dvi eilutės geriausios:)

...graudžiai ir giliai į širdį sminga...patiko...

Tai kad normaliai isversti – tas pats, kaip antra kurini sukurti, nera taip paprasta. O versti pazodziui – tolygu sugadinti, jau geriau tegul nesupranta, nei daro isvadas is nelabai kokio vertimo pazodziui. ;)

....'kiekvieną rytą bėgu ten, kur pasimetusius sušaudo'...Įdomi mintis.
Ar nereikėtų kablelio po 'brangioji'?

Visks čia būtų ok, jei žemiau būtų pateiktas bent paprasčiausias vertimas