Po langu putinas siūbavo
Per baisų tūžesį audros.
Bet neraudojo, nedejavo,
Tik tyliai meldės lig aušros.
Malda patiko Visagaliui.
Sutramdė audrą prieš pat rytą.
Vėl džiaugtis putinėlis gali
Draugais, kiemelin suprašytais.
Ruduo. Paraudo putinėlis,
Uogelėmis visus vaišina.
Kasdieną blanksta dangaus mėlis,
Tebežaliuoja tik pušynas,
Pastojęs piktoms vėtroms kelią
Prie vienišos senos bakūžės,
Kurioj dar meldžiasi seneliai,
Iškasę putiną giružėj
Ir popinę kaip mažą vaiką,
Kad augtų, po langais linguotų.
------------------------------------
Pro šalį bėga, srūva laikas,
Žmonėms ir medžiams Dievo duotas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-09-19 13:06:28
Iškalbinga, išmintinga ir brandi kūryba. Viena smulkmena: vietoje "Kadais iškasę jį giružėj" norėtųsi skaityti - "Iškasę putiną giružėj" ar kaip nors panašiai. Įvardis "jį" yra nutolęs per kelis daiktavardžius (mėlis, pušynas) nuo posmo pradžioje paminėto putinėlio.
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-09-18 19:08:27
"Pro šalį bėga, srūva laikas,
Žmonėms ir medžiams Dievo duotas"
Puikios eilės, o paskutnės eilutės - visi taškai ant "i".
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-09-18 13:24:32
Šviesus. Ir šis šviesus... :-)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2007-09-18 08:01:14
Žavi rudens akimirka, įpinta į laiko tėkmę.
Putino ramybė ir malda kūrinyje nors trumpam sustabdo ją. Myliu tokį rudenį - su visom putino spalvom, vėtrom ir galimybe visus pavaišinti:)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-09-18 06:57:05
Žaviai putino kelias apsakytas, į rudenį atvedantis. Neatskiriama žmogaus ir medžio vienybė. Gamtos vienumas ir tas pats Likimas. Per maldą Visagaliui, per meilę gamtai... Gražu.
Štai tokios mintys, beskaitant šį kūrinį, kuriame ypač daug šilumos, išminties. Ir mažiems, ir dideliems:)
Labai patiko.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-09-18 00:43:46
Ir vaikams tinktų,nes toks gerumu, nuoširdumu, meile gamtai dvelkiantis. Tikrai sodininko darbas:)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-18 00:34:23
Dievas ir žmogučiui, ir medžiui skirtingą laiką atriekia.
Medis tarsi žmogiškame rūbe, tik paslėpęs metus į rievę...
*Prasmingos, vaizdumo nestokojančios, gilios ir jautrios eilės Jūsų...
Anonimas
Sukurta: 2007-09-18 00:15:41
Paskutinės eilutės labai gražiai ir vaizdingai suriša visą eilėraščio prasmę.
Sruvenantis šiluma ir rūpestingumu.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-18 00:02:25
...labai maloniai švelniai suskambėjo tarsi saulėto rudenio daina ...