Bėgu suskeldėjusiom pėdom žvyru padengta žeme,
nešina gėrybėmis iš miško, tekina namo.
Teka jau saulė ir spinduliai persmelkia akis pavargusias,
o rasota žolė spinduliuoja man džiaugsmingai.
Nešina gėrybėmis, per mišką einu vis tolyn,
prie berželio pailsiu ir vėl pirmyn...

Dangus jau vakaroja, temdydamas šviesą,
o medžiai sau linguoja, nusiteikę žvaliai,
jiems žvaigždės lapus kutena.
O aš toliau nešu gėrybes, per ežerą brendu,
tolybėje mojuoja man paukščiai virš stogų.