Santrauka:
Žvilgsnių karą žaidžiu aš su vėju
Perlų akys ir juodos blakstienos
Keri širdį ir gundo mane.
Žvaigždės dega danguj, dega vienos.
Kurgi dingo manoji svaja?..
Žvilgsnių karą žaidžiu aš su vėju.
Spindesys toks ryškus iš dangaus.
Užsimerkus į tolį aš skrieju,
Net mėnulis manęs nepagaus.
Aš kylu į beorę orbitą,
Į vos matomą baltą pašvaistę.
O vėliau šią kelionę lyg mitą
Kas nors sumanys vėl pažaisti...
Etuno
2005-09-01 22:30:41
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2005-09-03 14:25:57
romantizmo daug, gal net per daug....
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-09-02 10:33:55
romantizmo pilna dvasia
:
Sukurta: 2005-09-02 06:14:13
ar kas nors šią kelionę-lyg mitą,-
su manim sumanys dar pažaisti...
man taip norėtusi,nes baisiai patiko:)
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2005-09-01 23:33:19
Pakilai į beorę orbitą,
Bet svajonę tenai praradai.
Aš tikiu, surasi žemėj kitą,
Nes kitaip jau pasaulį matai... ;-)