2. ŽEMAITIJOS FANTASTŲ KLUBO “FAJETAI” PRIEŠISTORĖ 1982 – 1991 m.

2.1 ARGUMENTAI.

Pirmoji organizacija, kurios ištakas ir vėlesnį vystymąsi nusprendžiau detaliai apžvelgti, yra  anksčiau minėtieji “Fajetai”. Nors jie ir nėra pirmasis fantastikos mėgėjų klubas, susikūręs Žemaitijoje, tačiau esama reiškinių, kurie nulėmė šį išankstinį pasirinkimą.
Tai:
1. Kartografinės fantastikos užuomazgos 1980 m. ir vėlesnė jos plėtotė nuo 1982 m. (ja, kad ir mėgėjiškame lygmenyje 1982 – 1991 m. užsiiminėjo keturi vietiniai mėgėjai, neretai tai darydavo organizuotai – kolektyviai);
2. Pusiau organizuota literatūrinė bei meninė kūryba – būsimojo klubo veiklos pagrindas, susiformavęs 1986 – 1991 m.;
3. Fantastinių pavadinimų konkursai “Pavadinimas”, kurie sėkmingai, sistemingai ir periodiškai buvo pradėti rengti nuo 1989 m.  spalio 15-os.;
4. Pradėta vystyti fenzinų (mėgėjiškų leidinių) leidyba (nuo 1986 m. rugpjūčio 6 dienos). Vien iki vilniečių “InfoSFeros” pasirodymo 1989 m. sausį) Viešvėnuose išleisti 7 pavadinimų mėgėjiški fantastikos leidinukai, iš viso kartu viską sudėjus - apie 24 numeriai. Šiuo  laikotarpiu mano žiniomis Lietuvoje  nebuvo leidžiama daugiau jokių fantastikai skirtų leidinių, netgi kelių egzempliorių tiražu;
5. Būta ankstyvųjų bandymų organizuoti pilnavertę fantastikos mėgėjų organizaciją. 1987 – 1990 m. laikotarpiu funkcionavo neoficialus darinys: Viešvėnų fantastų suvienijimo centras “Fajetai”, gyvavęs  Petro Jankausko namuose, tai priminė  f. m. būrelį;
6. Buvo suburtas potencialus busimojo klubo branduolys (Petras Jankauskas, Žaneta Gasytė, Stasys  Jankauskas,  Antanas Jankauskas, šių eilučių autorius ir kiti), nors sudėtis, laikui bėgant, ir ketėsi.
7. Dvejų fantastikos mėgėjų (šių eilučių autoriaus ir Petro Jankausko (AKPJ)) kūrybinio – pramoginio “tandemo” susikūrimas 1986 m. kovo viduryje ir sėkmingas gyvavimas iki pat 1991 m.;
8. Vyko fantastinių arba pusiau fantastinių žaidimų varžybos ( fantastinių stalo žaidimų: “Kosmobilių karo” ir “Karališkosios šimtinės” bei savotiško “Karių ir magų” lauko žaidynių varianto prototipo Viešvėnų pušynėlyje organizavimas).

2.2 VEIKLA 1982 – 1985 m.

Viešvėnuose iš pradžių buvome keli “pavažiavusiais stogais” fantastikos mėgėjai. Vos tik atsikėliau gyventi į šį  miestelį, 1980 m. gruodį, jau buvau parsivežęs dar Kaunatavoje (kaimas Telšių raj.) atrastą dalyką – pomėgį kurti fantastinius išgalvotų kraštų žemėlapius, kuriems nusistovėjusią terminologiją sukūriau tik 1991 – 1998 m. Kai susipažinau su Petru Jankausku, dar negreitai ryžausi jam parodyti savo fantastlapius, galvodamas, kad galiu kartais būti nesuprastas. Todėl bičiulis ir jo broliai keistai išmargintus  foliantus išvydo tik apie 1982 – uosius metus. Pamenu, kad ši naujovė, nepaisant mano nuogąstavimų, buvo priimta palankiai ir neilgai trukus susilaukiau pirmų pasekėjų. Petras Jankauskas buvo pirmas iš jų. Vėliau į savotišką pažaidimą, pusiau į rimtą kūrybinį užsiėmimą, nors ir  fragmentiškai, įsitraukė vyresnysis P.Jankausko brolis Stasys bei jauniausias - Antanas.
Pirmieji fantastlapiai sąlygiškai skirstytini:
1. Žemiškuosius, kai sausumos – vandens kontūrai identiškai arba iš dalies primena tikroviškus Žemės žemėlapius, tačiau žymimi išgalvoti valstybiniai dariniai. Dažnai tokiems fantastlapiams kurti naudoti ir įprastiniai mokykliniai geografijos arba istorijos dalykų kontūriniai žemėlapiai.
2. Fantastinius. Pastarieji skirstyti į keletą rūšių, pagal turinį. Vieni fantastiniai žemėlapiai vaizdavo išgalvotų pasaulių ekonominį – ūkinį išsivystymą, pasiekimus. Kituose vaizdavome karų alinamus kraštus. Trečiuose fantastlapiuose atsispindėjo gamtos katastrofos: žemės drebėjimai, vulkanų sukelti kataklizmai, potvyniai ir kt. Būta paplitusių politinių ir gamtinių fantastlapių.
Tais laikais braižyti fantastlapiai dažniausiai buvo panašūs į žaidimo arenas, kur vykdavo veiksmas – vystydavosi, keisdavosi valstybės, vykdavo karai, revoliucijos, drąsūs keliautojai ieškojo naujų žemių ir, žinoma, jas atrasdavo. Ne vieną šio pirmojo periodo fantastinį žemėlapį braižėme kolektyviai. Bendras darbas pagimdė savotiškus rezultatus. Tik vėliau ši veikla įgavo kūrybinio darbo bruožų, vėlesni fantastlapiai kurti kaip priedai prie piešinių arba literatūrinių bandymų, arba buvo sukurti kaip visai savarankiški kūriniai.
Jau kurį laiką žaidėme ganėtinai keistus ir vaikiškus figūrėlių žaidimus. Figūrėlės buvo gaminamos iš plastilino. Be figūrėlių buvo kuriamas transportas, pastatai, namų apyvokos daiktai, ginklai. Scenarijus nebūdavo iš anksto kuriamas. Apsprendžiama buvo tik žaidimo tema ir vaizduojamas laikotarpis. Toliau viskas vystėsi  kartais netgi atsitiktinai.
Pastarieji žaidimai pagal savo siužetą buvo kelių rūšių :
· Realistiniai, vaizdavę tuometinius, realistinius laikus;
· Istoriniai (antrojo pasaulinio karo motyvais kurtų, pagal matytus istorinius filmus ir panašiai);
· Fantastiniai (siužetas dabartiniu suvokimu – fentezi);
Tokie žaidimai pagal figūrėlių dydį skirstyti į  strateginius – karo, kai žmonių figūras atstojo kelių milimetrų dydžio rutuliukai, ir “mažų scenų”, kai humanoido figūra buvo nulipdoma vidutiniškai iki 12 cm. dydžio. Pagal tai buvo kuriamos ir dekoracijos.
Iš visos kompanijos tik pats jau mėginau parašinėti fantastines istorijas (pirmoji istorija – apie į kitą planetą išsiųstą ekspediciją, kita – apie ateivių įsiveržimą į Lietuvą), piešiau fantastinius piešinius. Sėkmingesni buvo tik stalo strateginiai žaidimai, kuriuos pradėjau kurti nuo 1985 rudens. Pirmas bandymas sukurti kartografinį žaidimą buvo mažiau sėkmingas. Jis buvo populiarus tarp vietinių fenų vos keletą savaičių. Pastarasis žaidimas nebuvo fantastinis. Langeliais padalytame ir nubraižytame Europos žemėlapyje  kovėsi rusų ir vokiečių kariuomenės. Tik vėlesniais laikais buvo sukurti fantastiniai šio žaidimo variantai.
Taip pat 1984 m. bandžiau leisti vieną nefantastinį rankraštinį laikraštuką.
Jau tais laikais buvo skaitomos fantastinės knygos, jos aptariamos, kečiamasi fantastine literatūra, domimasi fantastiniais filmais...

Bus dar.