Santrauka:

Nuo šalčio suakmenėjo ne tik miškas, bet ir aš, matydama kaip vis leidžiasi žemiau ir žemiau termometro stulpelis.Reikia dar storiau apklostyti šiaudais rūsyje nors bulves ir runkelius , švystelėjo mintis, nors vargu, ar tai pagelbės.Nuėjus į pašiūrę, kur buvo sukrauti mūsų šiaudai ir visokie rakandai, bežarstant šiaudus, užčiupau pamirštus dovanų maišus iš tolimųjų laukinių kalnų, kuriuose praleidau su šeima beveik du metus.Ekspedicijos į tolimiausias kalnų gyvenvietes , dykumas ir nepaprastai derlingus upių slėnius paliko neišdildomą įspūdį.Susigyvenome su vietiniais tikrais gamtos vaikais.Per tą laiką prisirinko begalės keistų dovanų nuo tų kalnų, dykumų ir slėnių gyventojų.Kelis kartus net norėjau jų atsikratyti,nes jos kvėpėjo aitriai kupranugariais,avimis, asilais ir dar kažkokiais nenusakomais kvapais.Besikraustant mums iš tų kalnų, buvo užsakyti konteineriai ir visus tuos dovanų maišus pokavo ir dėjo vietiniai draugai.Širdis pradėjo daužytis kaip pašėlus - prisiminiau ,jog ten yra kupranugarių kailiai ir kitos gėrybės šiuo metu virtę neįkainojamomis.Džiaugsmui nebuvo, ribų, kai atsinešę pradėjome traukti kupranugarių, avių, lūšių ,ožkų ir dar kažkokių mums nežinomų žvėrelių kailus gražiai ir minkštai išdirbtus ir net tas kvapas atrodė malonus.Kitame maiše radau grubiomis storomis kupranugarių vilnos sruogomis megztus berankovius,kurie baisiai aitriai kvėpėjo kupranugariais ir buvo pilni dykumos smulkių ašutų, tačiau vaikai su didžiausiu malonumu juos apsivilko, besidžiaugdami,kad dabar gali nors ir prie žiemos vartų būti.Labiausiai mus sujaudino dar įdėtas mums į kelionę kazanas - toks pusapskritiminis dižiulis puodas, kuriame vietiniai viską ir verda, ir kepa. Tai labai patogus indas. Mums kaip tik to trūko, jis labai tiko ant geležinės krosnelės.O užkaistas jame vanduo ,tarsi radijatorius šildė.Vaikus labai pradžiudino džiovintų abrikosų , razinų pokai, medaus kubilėlis. Radome net lydyto lajaus. Tai tikriau sakant buljono naminis koncentratas - užpylei verdančiu vandeniu - ir puikiaisias avienos buljonas su visais prieskoniais.Tuoj pat užklojome kupranugarių kailiais rūsyje sukrautas daržoves, o vaikams į gultus įklojau avikailius.Išgėrę karšto avienos buljono, apsiklostę kailiais lyg laukiniai pirmą kartą per tuos šalčius gerai išmiegojom.