Uždeki baltą žvakę
Ir pastatyk ant stalo –
Tegul liepsna sušildo
Sugrubusius pirštus.
Lai stūgauja už lango
Besparniai šalčio vėjai
Ir pusnyse skaičiuoja
Sušalusius metus.

Paimk į ranką žvakę,
Pažvelk į josios liepsną –
Tegu tau ji apsako
Likimo kitimus.
Lai nieko nenuslėps –
Nei ašarų, nei skausmo,
Skvarbiu žiniuonės veidu
Primins nakties sapnus.

Užpūski baltą žvakę,
Išmesk į mano krantą,
Tegu ji nebeteikia
Jaukiosios šilumos.
Balta, šviesi svajonė
Lai nejučia sugriūna
Lyg marmuriniai rūmai
Iš pasakos tikros.