Karalystėje mudviejų – TU,
Už vartų – pasaulis ir kelias.
Susipainiojau tarp pažadų,
O ir skrynioj – ne auksas, o varis.

Kelias šaukia – ateiki ir eik,
Tik kažkas vis sulaiko už rankos.
Aš seniai nebe aš ir beveik
Nematau pro pavargusius langus.

Karalystėje mudviejų – TU,
Aš – tik  pilkas šešėlis. Ir kartais
Į save mintimis sugrįžtu
Ties sudužusio vakaro vartais.

Kad dar kartą paslėpčiau jausmus
Atokiau nuo akylo kaimyno,
Kol į vakaro brydę sugrius
Paskutiniai širdies klausimynai.

Karalystėje mudviejų – TU,
O ir skrynioj – ne auksas, o varis.
Susipainiojau tarp pažadų,
Nors už vartų gyvenimas verias.