O už vakarą niekas nemoka,
Kad sustotum ar eitum į priekį,
Ir sakytum, jog darosi bloga,
Pasilenkusi veidu į bėgius,
Ir sugrįžus į nykstančias sutemas,
Apsisuktum ir burtum iš kortų,
Kol sugrįš Odisėjai į Uteną,
Nesupratę, jog viskas už borto,
Ir kad pasakos vakar nuskendo,
Ar pasislėpė vasaros smėly,
Tu neimsi išpurvinto cento,
Nuo šaligatvio, dengto šešėliu,
Tik ištiesus pavargusią ranką,
Užsimerksi prieš gęstančią viltį,
Ir nuspręsi-žinot nepakanka,
Kad prieš vakarą pradeda lyti.