...daug skausmo, labai nuoširdžiai skamba...gražus kūrinys...

paaugliškas, kai nevertinama niekas, kas turima, - gavai kojines, kad
būtų šilta ir jauku, žalias, žavias, pirštuotas, lyg apsauga kiekvienam pirštui, kiekvienai kūno dalelei. juk nesvarbu, kad per didelės, o svarbu, kad jos to žmogaus. vien tai jau kaip šildo. o lyrinė herojė to nevertina. Eikime toliau - atrodo lyg gyvenimas tai tik kančia - jei pažvelgtume iš kitos pusės, pamatytume šviesią to pusę, kad ir kaip sunku kartais gali tai atrodyto. trumpiau tariant, - ganėtinai girdėta ir nenauja. sėkmės

Skausmingas kūrinukas.
P.s. paskutiniame posme "Vaikštau ir ieškau akyse. Nuskrido,Negrįžo,Nemano..." žodelį "akyse" keisčiau tarkim į "veiduose" vien todėl, kad antrame posme akytės jau yra ir antras posmas labai stiprus... Bet čia Autorės valia, vistiek gražios eilės. :)

:) Apie laimę sunkoka rašyti, bet tau pavyko sudominti, pradžia labai miela. Nemano -> ne mano; aišku, jei tai ne veiksmažodis "manyti"...