Aš nemėgstu nešvaraus asfalto,
Tuščio turinio ir formų aptakių.
Apsikloju, apsiklostau aš melais ir baimėm,
Tavo nuodėmių tik trūksta man. Tyliu.

Balto sniego mano veidas bijo.
Mano pirštai supasi jame.
Ir ištirpsta, dingsta tau nutylant,-
Žodžiais minta melas kūnų aptvare.

Vieną dieną liausies tu manęs gedėti.
Mano raudos tylios, jas sudėjau tau.
Netikint tikėti, nuo tavęs pabėgi,
Balto sniego veidas. Aš nebebijau.