Už lango pylė šaltas lietus, kažkur toli griaudėdavo perkūnas, o žaibas dangų papuošdavo raudonomis ugnies juostomis. Mažas berniukas stebėjo didelius lietaus lašus, kurie riedėjo lango stiklu, riedėjo tyliai, be žodžių, be garso. Mažylis pakilo nuo kėdės, pasiėmė mėlyną mamos megztinį ir juo apsigobęs susirangė krėsle.
Šis mėlynas megztinis jį lydėjo nuo pat kūdikystės. Ar jam buvo linksma. Ar jis sirgo, ar jo širdutę suspausdavo vaikiškas liūdesys- mėlynas mamos megztinis jam gražindavo ramybę. Ir dabar, lyjant lietui, vėsai skverbiantis pro rūbus, mamos kvapu dvelkiantis megztinis tapo šiluma ir jaukumu...
Staiga atsirado angelas, paėmė berniuką ant rankų ir nusinešė. Nešė per močiutės išpuoselėtą gėlių darželį, per darželio rūtas ir ramunes, per kvepiančių jurginų viršūnes. Nešė per šlapius pievų klonius, pušų viršūnes ir samanų patalus. Pakėlęs angelas berniuką nuskraidino ant baltų debesų. Mažylis dar labiau prisispaudė prie angelo, jis kvepėjo cinamonu su kakava. Šitie kvapai jį nuramino, pasijautė berniukas ramus ir saugus. Jam prieš akis iškilo ramybės vaizdas ir kvapai. Juk mama kepa skanų meduolį su cinamonu ir kakava. Nuo šių prieskonių visi namo kampai kvepėdavo. Netgi lauke tvyrodavo keistas šių prieskonių aromatas. Juodas šuo, net tas, godžiai uosdavo aromatingą orą. Tada sena kaimo sodyba apsigaubdavo ramybe ir taika. O čia dar tas angelas, nešantis berniuką ant debesų. Ir kaip keista. Paguldęs vaiką ant baltų pūkų, jį užkloja mėlynu dangaus skliautu. Berniuko veidą nušviečia rami kūdikio šypsena...
Kai mažylis atmerkė akis, už lango buvo tamsu, lietus vis dar be paliovos talžė lango stiklą. Kažkur toli tebegrūmojo griaustinis. Berniukas pakėlė savo šviesią galvelę, jis gulėjo baltoje lyg sniegas lovoje. Tik mama dvelkiantis mėlynas megztinis ramiai gulėjo užtiestas ant berniuko. Pro durų plyšius į kambarį brido blyški lempos šviesa. Tai mama vaikšto po virtuvę, sutarškina lėkštes indaujoj, kažką ramiai pasakoja namiškiams. Berniukas kyla iš lovos ir eina į virtuvę. Atvėrus duris, jį apakina šviesa. Tačiau jis vis tiek mato ant stalo stovintį ąsotį pieno, daug margų puodelių ir mėgstamą, dar šiluma alsuojantį rudąjį meduolį. Mama švelniai paima vaiką ant rankų. Berniukas priglunda prie jos. Mama kvepia cinamonu ir kakava...