Tu tarsi dangaus žydrynė.
Tartum šaltas krištolas tarp rankų.
Lyg paklydusi aušrinė,
Lyg aušra laukuos paskendus.
Tarsi marmuras nuskeltas,
Aštria briauna atsistojęs.
Net baisu ištiesti kojas –
Per aštrus man tavo rojus…
Išlaji pušis tarp guobų.
Prašmatni šneka liūliuojanti.
Tu tokia. Taip paprasta tarp gojų
Mano ir gentainių pereituose toliuos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gurgulyte
Sukurta: 2007-09-11 10:44:02
skambantis. kaip muzika
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-09-10 23:06:06
Gražiai skambantis eiliukas. :)
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-09-10 22:46:35
Išlaji pušis >išlaKi; Kai dėl gojaus, tai man šis senas žodis nekliūna, nes ne prastesnis už giraitę ar kitą šiuolaikį sinonimą. Sutinku su Vynu, kad paskutinę eilutę reikėtų patobulinti. Beje, aritmiška ir trečiosios strofos trečioji eilutė. Tačiau visuma man patiko, gana įdomūs pamintijimai.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-09-10 21:47:39
Iš tikrųjų, tiesa tokia panaši į žmogų. Aštriabriaunė. Priešpaskutinę eilutę, manau, galima būtų ir patobulinti :) . Ir gojus nelabai priimtinas žodis.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-09-10 20:54:20
Grazu..
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-10 20:02:54
...gražiai nuskambėjo...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-10 20:00:43
Sau perskaičiau kitaip, nei autorius norėtų... :) todėl man ir patiko, tik savaip... :)