– Sutiksi, ar ne? – išsišiepė Jula Mešta.
Ekskoordinatorius Ronaldas Vanautas netgi prirakintas sunkiomis grandinėmis, neseniai iškentęs begalę patyčių ir kankinimų antplūdį tylėjo kaip užsiūtas. Tuo tarpu  kankintoja, stvėrusi kažkokiame skystyje išmirkytą spygliuotą vytelę, suskato čaižyti  į pusnuogį valdytojo kūną.
Vanautas jautėsi prastai. Jį krėtė drebulys, karščiavo. Ronaldas  jautė silpnumą ir skausmą, kuriuo gardžiavosi  atkakli kankintoja. Pastaroji džiaugėsi kiekvienu  įnirtingu kirčiu. Kiekvienas smūgis  palikdavo raudoną  žymę Vanauto kūne.  Neretai  iš naujos žaizdos  prasisunkdavo kraujas. Tačiau, nepaisant  to, ekskoordinatorius nieko netarė. Naujos žaizdos  ir nemąžtantis skausmas  neprivertė atsakyti. Būta tik kankinamojo tylūs atodūsiai.
Meštai, atliekant savo sadistišką darbą, netikėtai į tamsią ir drėgną patalpą įslinko vienas iš naujavaldžių. Tai buvo storas ir neišvaizdus keturiasdešimtmetis vyras, erdorietis Mor Erdaras. Nusimaukšlinęs skafandro šalmą žvilgterėjo į pareigingą darbininkę, o po to ištarė:
– Na, kaip sekasi, panele Jula?
– Tas šunsnukis vis dar nešneka. Manau, kad jį galėtų prakalbinti tavo naujosios staklės arba replės. Labai trokštu jam sulaužyti galūnes.
– Puikus sumanymas, – išsišiepė atėjūnas.
Po pauzės ramiai pridūrė:
– Bet dabar laikas papietauti. Gemelis jau paruošė pietus. Eime pailsėti...
Valgomajame  susirinko nemenka ginkluotų naujavaldžių grupė. Šiltoje židinio šilumos užpildytoje patalpoje tvyrojo  kepsnių ir cigarečių dūmų kvapas. Bet pro dūmų širmą vos ne vos buvo galima įžvelgti priešingą šitos valgyklos galą. Viduje vyravo nuotaikingas ir triukšmingas šurmulys, niekas nesiskundė prastu matomumu. Tačiau staiga triukšmas nuščiuvo vos tik tarpduryje pasirodė Jula Mešta, šnekučiuodamasi su  lydinčiu bendraminčiu. Berods, daugeliui buvo smalsu sužinoti kaipgi jai sekasi, ką suspėjo išpešti  iš suimtojo senosios tvarkos šalininko.
– Jis dar nieko nepasakė, – ištarė ji truputėlį nusivylusiu balsu.
– Kodėl? Juk tu taip nuoširdžiai dirbi.
Čia prabilo  naujasis forto – stoties valdytojas Agamas, it koks mažvaikis apsikarstę savadarbiais peiliais ir kalaviju, o viena, berods ugnyje nudeginta ranka, beveik nepastebima glostė kruopščiai nublizgintą pistoletą. Ant šio fanatiko pečių žvilgėjo antpečiai, padabinti aštuonkampėmis vario žvaigždėmis. Pastarosios bylojo,  jog tas asmuo  yra svarbiausias šioje pietaujančioje draugijoje.
– Dar pamėginsiu kitus variantus. - Jula tarsi pamėgino pasiteisinti, – Mor Erdaras jau paruošė gerų prakalbinimo agregatų. Jau šiandiena tikiuosi kur kas geresnių rezultatų.
Jola  prisėdo ant vieno laisvo krėslo šalia kurio ant stalo garavo vietinio žvėries kepsnys, apipiltas žalsvu garnyru. Kitoje lėkštėje būta gelsvos ir neišvaizdžios sriubos. Greta  tos lėkštės buvo pastatytas tamsus butelis. Jie, matyt, ir sugundė  Meštą.
– Aš tikiu tavimi, – šyptelėjo vadas ir, nusigrežęs į linksmų vyrų draugiją, dingo tabako dūmų debesijoje. O Mešta įniko į patiektą sriubą vis žvilgčiodama į pradarytą butelį...
--------------------------------------------------------------
Ko jiems visiems prireikė iš Ronaldo Vanauto? Jula ir kiti troško sužinoti vabalų paslaptį, tam, kad tomis žiniomis galėtų manipuliuoti savo naudai.  Jau kaip kokia legenda  sklandė, kad Vanautas daug apie tai žino, tik niekam tų paslapčių nenori atskleisti. Naujavaldžiai  turėjo ambicingų sumanymų vabzdžius pasitelkti naujai intervencijai. Perversmininkų tarpe   buvo sumanių  bioinžinerijos specialistų, kurie tikėjo neribotomis tų keistų skrajūnų savybėmis ir vylėsi  jas panaudoti savo naudai.  Vien toks Nailas Otaris svaičiojo, kad  vabzdžiai, kurie tebeskraidė visur,  pasitelkus mokslą galėtų atjungti  kiekvieno humanoido smegenis. O jei jie tai vabzdžiai sugeba, vadinasi, padarus privertus padaryti tai, ko norima, o patiems atradus patikimų apsisaugojimo būdų, specialistai tikėjosi užvaldyti visą žemyną. Šie ketinimai buvo visiškai rimti. Sumanymu tikėjo netgi skeptikas realistas virėjas Gemelis, kuris dabar vikriai sukosi tarp stalų. Padūmijusioje valgykloje tvyrojo beveik šventinė atmosfera...