Nuoširdžiai ir jausmingai. Gilai išgyventas.
Tik aš čia nieko dieta, nes mes su ugnimi visai ne giminaitės :) :)

Pati didžiausia Gyvenimo klaida tai - nematyti ir nepastebėti klaidų... o jei jau tai buvo prabangi klaida - tai, matyt, verta buvo klysti ;)

labai jau nuotaikingai apie ugninius zaismus... labai vykes. Sypsausi:)))- ""nes ji manes savais fekelais nebesugebes uzgviest"... patiko pats kalbejimo stilius.... Grazu. Nebenudegti linkiu....

Perskaičius šioje eilutėje mintį: Tai buvo prabangi klaida... pasigalvoja, kad tai buvo klaida, kuri kažką išmokė reikalingo, bet kadangi prabangi, tai nusako, kad to buvo galima išmokti nedarant tos klaidos, ir negaištant laiko (kuris tekėjo tą klaidą bedarant, paskui veiksmą įvertinant kaip klaidą, ir iš to kažką paimant žinojimo plotmėje)tai gi perskaičius tą mintį atrodo, kad buvo galima ir nepadarius tos klaidos, įgyti žinojimą, kurį įgijo lyrinis herojus ją padarydamas. Prabanga - sugaištas laikas (gyvenimas turi pabaigą kaip ir pradžią. ta atkarpa laikas. nu ma ją velniai tą prabangą, atrodo, bet perskaičius sekančias keturias eilutes - citata :
"Gal kada nors bus gaila degti ugnyje?
Bet gaila bus tiktai ugnies,
Nes ji manęs savais fakelais jau
nebesugebės užgviešt." ------ pasirodo, kad herojus stipriai apdegė ir įgijo keistoką santykį į ugnį; Ta prasme ugnis turi savybę tokią kad ji degina, kaitina, bet tai nei jos klaida nei ne klaida - ji nei gviešia nei negviešia, ji tik ugnis, kaip akmuo tik akmuo, o oras tik oras, vanduo tik vanduo. tai kai perskaitai iki paskutinio žodžio, viskas subyra į šipuliukus, kas pasakyta pirmoje šio posmelio (antrojo) eilutėje. Tas žodis labai fainai "užgviešt". Taip linksmai prajuokina, kaip Donkichotas kovojantis su vėjo malūnais. geras. Bet galvoju, kad satyroje geriau jis būtų. Linksmas, nuotaikingas.
:)